Ar žinojote, kad stabdžių skystis turi galiojimo laiką?

Daugumą vairuotojų keičia variklio aušinimo skysčius ir alyvą laiku, tačiau retas žino, jog reguliarus stabdžių skysčio keitimas taip pat yra būtinas. Laikui bėgant jis praranda savo savybes, o tai gali pailginti stabdymo kelią ir kelti grėsmę saugumui. Kaip pasirinkti tinkamą stabdžių skystį ir kaip dažnai reikia jį keisti pataria „UAB Lesta“ specialistai. 

Stabdžių skystis – tai karščiui atsparus skystis, skirtas apsaugoti vidines stabdžių dalis nuo korozijos, jis neturi chemiškai keisti savo savybių net esant aukštai temperatūrų kaitai. Dažniausiai  stabdžių skysčiai gaminami glikolio arba silikono pagrindu. Šios dvi medžiagos kartu nedera, tad yra būtina žinoti, kokį stabdžių skystį naudojate, prieš papildant. DOT 3, DOT 4, DOT 5.1 naudojami lengviesiems, krovininiams automobiliams, DOT 5 dažniau naudojamas karinei technikai ir sportiniams automobiliams bei motociklams, kuriems reikalinga aukštesnė virimo temperatūra.

Stabdžių skysčiai klasifikuojami pagal virimo temperatūrą ir klampumą, atsižvelgiant į DOT (angl. – Department of Transportation) normų reikalavimus: DOT 3, DOT 4, DOT 5, DOT 5.1. Viena svarbiausių stabdžių skysčio savybių – virimo temperatūra. Kuo aukštesnis DOT skaičius, tuo ji didesnė. Stabdymo vietoje, kurioje ratas kontaktuoja su stabdžių kaladėle, temperatūra gali siekti apie 420 °C, dalis to karščio perduodama stabdžių skysčiui, todėl efektyviam stabdymui ji turi būti atitinkama. 

Taip pat svarbu žinoti, kad glikolio pagrindu pagaminti stabdžių skysčiai absorbuoja drėgmę esančią ore. Kuo daugiau drėgmės gauna stabdžių skystis, tuo mažesnė jo virimo temperatūra. Todėl svarbu jį keisti kas 2 metus arba nuvažiavus 40 tūkstančius kilometrų. Nekeičiamas stabdžių skystis absorbuodamas drėgmę skatina rūdijimą, taip pat gadinamos guminės detalės, pasidengia apnašomis stūmokliai, mažėja darbinė (virimo) temperatūra. Stabdžių skystis, kuris savyje turi vandens, prie minusinės temperatūros ypatingai keičia savo savybes – jo cirkuliacija sistemoje lėtėja, - to pasekoje stabdžių pedalo kietumas pakinta, mažėja stabdžių efektyvumas. 

Tuo tarpu, silikono pagrindu pagaminti stabdžių skysčiai vandens neabsorbuoja, taip išlaikydami aukštą virimo temperatūrą. Būtent dėl šios priežasties DOT 5 dažnai naudojamas lenktyniniuose automobiliuose. Tačiau jis turi ir trūkumų. Nors DOT 5 neabsorbuoja vandens, tačiau jis linkęs sluoksniuotis. Vanduo susikaupęs žemiausiame sistemos taške skatina koroziją ir rūdijimą. Taip pat jis gerokai tirštesnis už glikolio pagrindu pagamintą stabdžių skystį ir pradeda garuoti sąlyginai žemoje temperatūroje, todėl cirkuliuojant sistemoje susidaro oro burbuliukai sukurdami „kempinės“efektą. Silikono pagrindu pagaminti stabdžių skysčiai labiau išsiplečia esant aukštai temperatūrai, todėl padidėjęs slėgis gali sukelti žarnelių įtrūkimus ar sujungimo konstrukcijų pažeidimus. Bene svarbiausia paminėti, kad DOT 5 netinka stabdžiams su ABS sistema, nes silikonas yra klampesnis ir gali sulėtinti sistemos paspaudimus, pakenkti saugumui.

Kaip patikrinti stabdžių skystį? Teisingai įvertinti stabdžių skysčio būklę galima tik laboratorinių tyrimų pagalba. Praktikoje, stabdžių skysčio būklė įvertinama vizualiai – pagal išvaizdą. Jis turi būti skaidrus, vienalytis, be nuosėdų. Tačiau jo būklė bakelyje gali skirtis nuo jo būklės ratų stabdžių cilindruose, nes skystis sistemoje nuolatos cirkuliuoja. Bakelije jis absorbuoja drėgmę, nes kontaktuoja su oru, tačiau ratų stabdžių cilindruose  - ne. Tačiau būtent cilindruose jis įkaista, taip keisdamas savo savybes. Stabdžių skysčio papildymas nepagerina situacijos, nes didesnė jo tūrio dalis lieka nepakitusi. Todėl skystį hidraulinėje sistemoje būtina keisti pilnai.