Eksploataciniai skysčiai – jų paskirtis ir keliami reikalavimai

Eksploataciniai skysčiai, įvairūs priedai ir kiti produktai, paprastai palengvina automobilio darbą, o be kai kurių iš jų automobilio eksploatacija apskritai nėra galima. Vienas tokių pavyzdžių – stabdžių skystis. Išsamiai kalbėti apie stabdžių skystį reikėtų todėl, kad jis visiškai be priežasties yra nuvertinamas. Kitaip tariant, kitų eksploatacinių skysčių keitimas atidžiai kontroliuojamas, sistemą naujas aušinimo skystis ar alyva pasiekia laiku, tačiau stabdžių skysčio paprastai neskubama keisti. Kodėl tai taip blogai? Todėl, kad kaip ir kiti, taip ir stabdžių skystis, naudojamas kurį laiką praranda būtinąsias savybes, taigi gali suprastėti automobilio stabdymo rodiklis, pailgėti stabdymo kelias, o tai kelia grėsmę ne tik sveikatai, tačiau ir gyvybei. Todėl pravartu žinoti, kokia tiksliai yra stabdžių skysčio paskirtis ir kaip dažnai jį derėtų keisti?

Kas yra stabdžių skystis ir kokia jo paskirtis

Stabdžių skystis – į automobilio stabdžių sistemą pilamas produktas, gaminamas arba glikolio, arba silikono pagrindu. Svarbu pabrėžti, kad tiek vienu, tiek kitu pagrindu pagamintų skysčių tarpusavyje maišyti negalima – tai pakenks stabdžių skysčio kokybei ir savybėms, todėl reikėtų gerai žinoti, koks skystis sistemoje yra šiuo metu, kad būtų išvengta jų maišaties pildant. Stabdžių skysčiai naudojami visose motorinėse transporto priemonėse, o pagal tai, kokiomis savybėmis gaminys pasižymi, skysčiai yra žymimi santrumpomis (tai gali būti DOT 3, DOT 4, DOT 5 ir DOT 5.1).
Svarbiausia stabdžių skysčio paskirtis -  apsaugoti vidines stabdžių sistemos dalis nuo gresiančios korozijos, kad jos neprarastų efektyvumo ir visada patikimai funkcionuotų, kitaip tariant, kad stabdžių sistema veiktų greitai ir tiksliai. Stabdžių skystis turi būti atsparus temperatūrų kaitai, net drastiški svyravimai neturi turėti jokios įtakos jo cheminėms savybėms, pastarosios negali kisti.

Stabdžių skysčio klasifikacija

Kaip jau minėta, stabdžių skysčiai, pagal savybes, žymimi tam tikromis santrumpomis. Savybės, kuriomis jie pasižymi, tai: virimo temperatūra ir klampumas. Pirmoji paprastai laikoma svarbiausia stabdžių skysčio savybe ir yra žymima skaičiumi, esančiu šalia užrašo DOT. Kuo nurodytas skaičius didesnis, tuo ir virimo temperatūra aukštesnė. Kodėl taip svarbu atsparumas karščiui? Todėl, kad stabdymo metu vykstantis rato ir stabdžių kaladėlės kontaktas sukelia gana aukštą temperatūrą, kuri gali siekti net 420 laipsnių, ir tik kokybiškas, pakankamo atsparumo stabdžių skystis gali užtikrinti saugumą.

Stabdžių skysčio rūšių skirtumai

Skirtingu pagrindu (glikolio arba silikono) pagaminti stabdžių skysčiai negali būti maišomi kartu todėl, kad pasižymi skirtingomis savybėmis. Pirmasis iš jų – glikolio stabdžių skystis, absorbuoja drėgmę, o kuo daugiau jos stabdžių skystis pasisavina, tuo žemesnė tampa jo virimo temperatūra. Be to, toks stabdžių skystis gali sukelti korozijos procesus, sistemoje esančių metalų rūdijimą, taip pat ir pažeisti gumines detales, stūmoklius, kurie ima dengtis panašomis bei kt. Stabdžių skystis, kuriame susikaupė daug drėgmės, esant neigiamai temperatūrai ypač praranda efektyvumą, kuris gali sukelti ir stabdymo trikdžių. Esant šaltam orui tokio skysčio cirkuliacija stabdžių sistemoje gerokai sulėtėja, todėl pakinta ir pedalo kietumas, kyla pavojus laiku nesustabdyti automobilio. Kaip šių padarinių išvengti? Atsakymas paprastas, tiesiog stabdžių skystį reikia laiku keisti. Tai padaryti būtina kas dvejus metus arba tada, kai transporto priemonė yra įveikusi 40 tūkstančių kilometrų.
Kalbant apie silikono pagrindu pagamintus stabdžių skysčius, situacija šiek tiek skiriasi. Pastarieji drėgmės neapsorbuoja, visada išlaiko aukštą virimo temperatūrą, tačiau esama kitokių trūkumų. Vienas didžiausių – sluoksniavimasis, kuomet sistemos apačioje kaupiasi vanduo. 

 

Naujienlaiškio užsakymas