Ką reikia žinoti apie priežiūros ir kitų priemonių sudėtį

Vairuotojai kasdien naudoja tiek įvairius eksploatacinius skysčius, tiek valiklius ar kitas kosmetikos priemones, taip pat, nors ir rečiau, pramoninę bei buitinę chemiją – degiuosius skysčius, pastas, skirtas plauti rankas ir panašius produktus. Nepaisant to, kad su šiomis priemonėmis susidurti tenka gana dažnai, yra viena opi problema – retas vartotojas tinkamai įvertina produktų sudėtį, atidžiai perskaito ir laikosi jų naudojimo instrukcijos. Tiksliau, to nedaro net beveik pusė vairuotojų. Siekdama kuo tikslesnės vartotojų poreikių analizės ir kokybiškesnių paslaugų, UAB „Lesta“ neseniai atliko tyrimą, kurio metu buvo gauti šie rezultatai.  Anot įmonės ekspertų, taip elgtis nederėtų, nes gresia pavojus ne tik automobilio būklei, tačiau ir paties vartotojo sveikatai. Šiuos perspėjimus patvirtina ir tai, kad net kas dešimtas priemonių naudojimo instrukcijų neskaitantis vairuotojas pripažino dėl to patyręs rimtesnę ar ne tokią rimtą žalą. Be to, instrukcijų nesilaikymas, be abejonės, gali būti kenksmingas ir aplinkai. Apie kokį konkrečiai poveikį kalbama, tiksliai nurodo UAB „Lesta“ specialistai.

Kas gresia nesilaikant priemonių naudojimo instrukcijų

Pirmiausia, specialistai pabrėžia, kad bet kokiu atveju, priemonių etiketes ir instrukcijas skaityti yra būtina. Net jei manoma, kad naudojama priemonė negali pakenkti nei transporto priemonei, nei vartotojui, pravartu įsitikinti, o svarbiausia – nedaryti kitų klaidų, kuomet poveikis gali pasirodyti vėliau. Pavyzdžiui, nemaišyti skysčių, nepilti vienos priemonės į kitos tarą ir panašiai. Kas gresia tokiu atveju? Net naudojus skysčius kaip dera, tačiau sumaišius kelius produktus, kyla pavojus apsinuodyti dujomis ar net dar blogiau – sukelti sprogimą. Taip nutinka dėl skirtingų priemonių sudėtyje esančių medžiagų sąveikos. Panašus pavojus kyla ir priemones netvarkingai utilizuojant, tiksliau – tiesiog išpilant. Žinoma, tokiu atveju labiausiai nukenčia gamta, tačiau reali grėsmė kyla ir aplinkiniams. Automobilio priežiūros priemonių sudėtyje neretai galima rasti nuodingų medžiagų, todėl specialistai pataria jų etiketes ir naudojimo rekomendacijas perskaityti taip pat atidžiai, kaip tai daroma aiškinantis maisto produktų sudėtį. Tokiu atveju ne tik pavyks apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų, tačiau ir sužinoti, kaip derėtų elgtis, jei vis dėlto kažkas nutiktų – ant naudojimo instrukcijų pateikta informacija, ką reikia daryti priemonei patekus ant odos, į burną. Neteisingai atlikti prevenciniai veiksmai taip pat gali turėti pasekmių.

Žala gresia ne tik vartotojui, aplinkiniams ar gamtai, tačiau netinkamas produktų naudojimas gali sąlygoti ir automobilio pažeidimus, kartais net gana rimtus. Kyla pavojus pažeisti tiek automobilio išorę, tiek ir vidų – dažų sluoksnį, tekstilę ir kt. 

Žinoma, anot specialistų, pirmiausia, ką kiekvienas gali padaryti siekdamas apsaugoti tiek save, tiek aplinkinius – rinktis tokius produktus, kurių sudėtyje nėra kenksmingų medžiagų. Kaip ypač vengtinas ingredientas įvardijamas amonio hidroksidas, kuris sudirgina odą bei kvėpavimo takus. Taip pat reikėtų rinktis priemones be stiprių rūgščių ar šarmų, vengti amoniako, taip pat chloro, alergiją sukelti galinčių kvapiųjų ir panašių medžiagų. Skaityti ant buitinės ir pramoninės chemijos, transporto priemonės eksploatacinių skysčių, valiklių bei įvairių kosmetinių produktų pakuočių esančias instrukcijas ir ypač, jų sudėtį, yra ne tik socialiai atsakinga, tačiau ir suteikia galimybę išvengti galimų, kartais net labai rimtų sveikatos sutrikimų ar padarytos žalos turtui. Akivaizdu, jog svarbu žinoti ne tik tai, kaip priemonę naudoti ar kokių medžiagų yra jos sudėtyje, tačiau laikytis ir kitų elementarių saugos reikalavimų – skysčių nemaišyti, neperpilti ir neišpilti bet kur.


Naujienlaiškio užsakymas