Visa tiesa apie aušinimo skysčius

Aušinimo skystis – tai vienas svarbiausių eksploatacinių automobilio skysčių. Be jo automobilio eksploatavimas būtų neįmanomas. Geras aušinimo skystis turi pasižymėti  bent jau trimis svarbiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų. 

Trys svarbiausios aušinimo skysčio savybės

Pirma, virimo temperatūra – lengviausiai išmatuojamas parametras, ji turi būti ne mažesnė nei 107°C. Tačiau nerekomenduojama virimo temperatūrą tikrinti namų sąlygomis - aušinimo skysčio garai yra nuodingi. 

Antra, kristalizacijos arba užšalimo temperatūra, kuri turi būti ne aukštesnė nei - 35°C. Tačiau pastarąjį rodiklį daug sudėtingiau išmatuoti ne laboratorijos sąlygomis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Servizuose dažniausiai naudojamas aerometras, įrenginys pagrįstas tankio rodmenimis, arba refraktrometras, matuojantis medžiagos šviesos lūžio rodiklį . Abu įrenginiai sukalibruoti pagal etilenglikolio ir vandens mišinio parametrus, tačiau, jeigu skysčio sudėtyje yra kitų priemaišų (pvz. glicerino), rezultatai gali būti netikslingi. Vienintelis tikslus būdas išmatuoti aušinimo skysčio užšalimo temperatūrą yra laboratorijos sąlygomis, kai jis yra šaldomas ir stebima, kurioje temperatūroje pradeda formuotis ledo kristalai. 

Trečia savybė  -  tai apsauga nuo korozijos ir kavitacijos. Korozija – tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija – geležies rūdijimas. Kavitacija – tai garų ar burbuliukų susidarymas skystyje, burbuliukams sproginėjant iš metalo išplėšomos mažiausios medžiagos dalelės. Taigi, norint išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, nemažiau svarbu yra antikotozinių priedų, kitaip vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje. Tačiau šias aušinimo skysčių savybes galima patikrinti tik laboratorijose. 

Aušinimo skysčių sudėtis

Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint išsaugoti kuo ilgiau aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Tad koncentruotą antifrizą būtinai skiesti tik distiliuotu vandeniu.

Aušinimo skysčių spalva absoliučiai nieko nereiškia – gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, kad skirtingi korozijos inhibitoriai nesureaguotų tarpusavyje, taip sudarydami naujus nereikalingus junginius arba suardydami jau esančius kompleksus. 

Vandeniui neužšalti ir padidinti virimo temperatūrą padeda etilenglikolis, tačiau kartais gamintojai norėdami sumažinti gamybos kaštus naudoja gliceriną. Glicerinas – tai pigesnė ir netoksiška medžiaga, kurios gamintojas neprivalo nurodyti ant pakuotės. Tačiau glicerinas turi vieną problemą, krentant temperatūrai jo klampa ženkliai padidėja. Klampus skystis užkrauna didelę apkrovą vandens pompai, skysčio cirkuliacija sulėtėja. Visgi gliceriną naudoti galima, tačiau labai svarbi jo švara ir kokybė, nes žaliavoje esančios priemaišos reaguoja su korozijos inhibitoriais. 

Antifrizų klasifikacija

Dažniausiai aušinimo skystis yra renkamas pagal spalvą. Tačiau būtina prisiminti, kad ne aušinimo skysčio spalva lemia jo kokybę. Jeigu vieno gamintojo aušinimo skysčio spalva geltona arba raudona, tai dar nereiškia, jog jis turės tas pačias savybes kaip ir kito gamintojo parduodamas geltonas ar raudonas aušinimo skystis. Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje. 

Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volswageno AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 atspindi aušinimo skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus. Nors rinkoje galima rasti ir G48, G30, G40, GG40. Pastarieji pavadinti pagal vokiečių gamintojo Basf Glysantin sistemą. 

Tačiau ne visada reikia pasitikėti tuo, ką perskaitote ant etiketės. Rinkoje yra gamintojų, kurie nesilaiko standartų, priskiria savo aušinimo skystį vienai ar kitai kategorijai taip klaidindami vartotoją. Problema tame, kad Lietuvoje nėra konkrečios atsakingos institucijos, kuri nuodugniai tikrintų rinkoje esančių aušinimo skysčių kokybę ir atitikimą standartams. 

Pigiausias (žalias) aušinimo skystis dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu. Jis yra vienas pigesnių pasirinkimų rinkoje ir nėra klasifikuojamas. G11 (geltonas) aušinimo skystis skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių, tačiau jis jau gaminamas etilenglikolio pagrindu. Šiuos abu aušinimo skysčius rekomenduojama keisti kas 3 metus. 

G12, G12+ (raudonos spalvos) skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų. G12++ (violetinis) – automobiliams nuo 2005 metų. Abu šie skysčiai priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai ir yra keičiami kas 5 metus. G13 (violetinis) skirtas automobiliams nuo 2008 m. Nors šis aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis nei kitų kategorijų aušinimo skysčiai. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliumimio apsaugą nuo korozijos.

Į ką atkreipti dėmesį perkant aušinimo skystį

Aušinimo sistema gali būti sudaryti iš šešių skirtingų metalų: aliuminio, plieno, ketaus, vario, žalvario ir bronzos. Tačiau skirtingų automobilių sistemos yra sudarytos iš skirtingų metalų, tad būtina atsižvelgti į savo automobilio pagaminimo metus ir gamintojo rekomendacijas.

Svarbu prisiminti, jog aušinimo skysčiai turi būti keičiami reguliariai pagal aušinimo skysčio gamintojo rekomandacijas, nes, laikui bėgant, antikoroziniai priedai praranda savo savybes, automobilio radiatorius ar kitos aušinimo sistemos dalys gali būti pažeistos korozijos, o tai sukelti gedimus ir papildomas išlaidas.